Apie ultravioletinių spindulių (UV) žalą akims kalbama plačiai. Tačiau šiais laikais mokslininkai skelbia jau kitą – mėlynos šviesos, kurią, priešingai nei UV spindulius, žmogus mato, – pavojų.

Kuo žalinga mėlyna šviesa? Galbūt ji turi ir teigiamų savybių? Kaip apsaugoti akis nuo neigiamos mėlynos šviesos įtakos?

Mėlynos šviesos šaltiniai

Optometrijos centro akių ligų gydytojos med. m. dr. Jolantos Bendorienės teigimu, žmogaus matoma šviesa apima elektromagnetinę spinduliuotę nuo 400 nm mėlynų iki 780 nm raudonų spindulių. Mėlynų spindulių bangos ilgis yra 400–500 nm, o jų skleidžiama energija didžiausia. Pagrindinis mėlynos šviesos šaltinis yra saulė, tačiau šios šviesos skleidėjų gausu ir patalpose. Tai kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, televizoriai plokščiais ekranais, dienos šviesos (fluorescencinės) ir LED taupiosios lemputės.

Mėlynos šviesos poveikis: teigiamas ar neigiamas?

Akių ligų gydytojos teigimu, mėlyna šviesa sukelia dvejopą poveikį. Teigiamas mėlynos šviesos poveikis, anot pašnekovės, kad ji reguliuoja daug su regėjimu nesusijusių kūno funkcijų – cirkadinį ritmą (kas 24 val. organizme pasikartojančius biologinius procesus), melatonino (hormono, kurio daugiausia gaminama nakties metu) kiekį, pažinimo funkcijas, nuotaiką, atmintį ir kūno temperatūrą. Taigi 465–495 nm intervalo mėlyna šviesa žmogaus organizmui reikalinga, kad stimuliuotų akių fotopigmentą melanopsiną ir palaikytų vidinį organizmo „laikrodį“.

Neigiamas poveikis susijęs su tuo, kad mėlynos šviesos spinduliai praeina į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso akies fotoreceptoriai gali žūti, ir tai gali skatinti akių ligų vystymąsi (pvz., amžinę geltonosios dėmės degeneraciją (AMD), kataraktą, pigmentinį retinitą, kt.). Tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį sirgti šiomis ligomis, dėl intensyvaus mėlynos šviesos poveikio akių pakitimų gali atsirasti daug anksčiau. Dėl didelės mėlynos šviesos dozės dienos pabaigoje akys gali būti paraudusios, nuvargusios.

Kokių profesijų žmonės patenka į rizikos grupę?

Iš tiesų, kai kurių profesijų žmonėms mėlynos šviesos keliama rizika yra didesnė. Į šią rizikos grupę patenka odontologai, chirurgai, šviesą instaliuojantys technikai ir, be abejo, visi dirbantys kompiuteriu ir tie, kurių darbo vieta apšviesta taupiųjų lempų. Kitaip sakant, praktiškai visi.

Atskira rizikos grupė – vaikai. Jų akių apsauga nuo mėlynos šviesos, gydytojos med. m. dr. J.Bendorienės teigimu, pasirūpinti ypač svarbu. Vaikų žaislais tampa daugybė elektroninių prietaisų – planšetės, išmanieji telefonai, kompiuteriai – dar tada, kai jie net nemoka jais naudotis. Tiesiog tėveliai duoda mažyliams juos palaikyti, kad neverktų, netrukdytų suaugusiesiems. Akių ligų gydytojos nuomone, tai žalinga praktika, dėl kurios pastaruoju metu Lietuvoje daugėja trumparegių mažamečių. „Jeigu anksčiau trumparegystė buvo diagnozuojama mokykloje, dabar trumparegiais tampa ikimokyklinukai, kartais ir 2–3 m. vaikai. Dažniausiai tai nutinka, kai tėvai neribotą laiką leidžia žaisti telefonais ar kompiuteriais“, – pažymi medikė. Kita bėda – vaikai mažai būna lauke. Be to, dauguma mokyklinio amžiaus vaikų pamokas ruošia ne dieną, o vakarais, prie dirbtinės šviesos. Dėl tokio intensyvaus mėlynos šviesos srauto gali sutrikti vaikų regėjimas ir miegas.

Kaip apsisaugoti?

Kaip apsisaugoti nuo mėlynos šviesos, jeigu darbo pobūdžio ir vietos pakeisti neįmanoma ar nenorima? Gydytoja J.Bendorienė siūlo keisti įpročius: dirbant kompiuteriu daryti pertraukas – pažiūrėti pro langą į tolį, per pietų pertrauką išeiti į lauką pasivaikščioti. Mokslininkai sukūrė naujus akinių lęšius su apsaugine danga nuo mėlynos šviesos Blue Light Control. Ši danga reikalingą šviesos mėlynos spektrą praleidžia, o žalingą – sulaiko. Darbe reiktų nešioti akinius su apsauginiu mėlynos šviesos filtru. Ir, žinoma, reikia rūpintis sveika mityba – maiste turėtų būti antioksidantų, liuteino, zeaksantino ir kitų akis saugančių komponentų.

Vaikams išvengti akių ligų gali padėti grynas oras. Medikai rekomenduoja vaikams būti lauke ne mažiau nei 2 valandas. Daug mokslinių tyrimų rodo, kad vaikams, kurie kasdien būna bent dvi valandas lauke, šviesoje, trumparegystė atsiranda rečiau ir progresuoja lėčiau.

Akių lašų vaidmuo

Dirbant kompiuteriu dėl dirbtino apšvietimo, jau minėtos mėlynos šviesos poveikio akys gali parausti, ašaroti, niežtėti. Tai pagrindiniai sausų akių ligos požymiai. Esant šiems požymiams pagelbėti gali akių lašai, pvz., Ocutears.

Kuo ypatingi akių lašai Ocutears? Tuo, kad pagrindinė jų veiklioji medžiaga yra hialuronas. Hialuronas – tai angliavandenis, natūraliai esantis visame žmogaus kūne. Pagrindinė šios medžiagos savybė – pritraukti vandenį, todėl ji vadinama natūraliu drėkikliu. Akyse taip pat yra hialurono. Svarbiausia hialurono savybė akims – kad jis sulaiko vandenį akies paviršiuje, nes pritraukia vandens molekules ir, esant akies paviršiaus ląstelių pažeidimams, skatina jų atsinaujinimą. Taip šalinami akių paraudimo, ašarojimo, niežėjimo simptomai, šviesos baimė.

Hialuronas plačiai naudojamas kosmetikoje, medicinoje. Tačiau reikia žinoti, kad įvairių akių lašų sudėtyje dažniausiai yra mažos ar vidutinės molekulinės masės hialuronas, nes jų gamyba pigesnė. Tačiau ir savybės skirsis nuo natūralaus hialurono. Ocutears lašų sudėtyje esantis hialuronas idealiai atkartoja natūralių ašarų savybes (klampumą, molekulinę masę, pasiskirstymą akies paviršiuje, kt.). Lašuose nėra jokių konservantų, todėl jų saugu vartoti, galima lašinti tiesiog ant kontaktinių lęšių. Ypatingos konstrukcijos buteliukas užtikrina ilgą – 6 mėnesių – tinkamumo vartoti laiką.

Daugiau apie akių sveikatą skaitykite www.sausosakys.lt.